Nu tai ką tautiečiai, lai mano kalba prašviečia galvą tavo rentgenu, pakelk rankas į viršų kol aš benginu, kol dar turiu pasakyt ką apie savo gatves, gatvių žiurkes, tūsus, rūsius ir jų gremlinus. Miesto bordiūrai užaugino mus taip, kad kažkam prisidirbus visi choru (click clack)… ir problemos nėra, tai geriau nekišk nagų į mano kiemą, nes mes čia visi, nuotaika neatgrasi, bent du galės pabūt taksi, nes šalta pėsti eit pasiimt, sutikęs negali kitą kart neprisimint, pasirink ar tinka šitaip, nepatinka gali dingt. Raidiniu ginklu atakuoju tavo smegenis, nes nebelygis jau kitam daužyt per kepenis, ir lai atleidžia tas, kur viską stebintis, jei taip toliau tai nieks neateis į jūsų metines laidotuvių, gyvenimą palaidą turiu, pakol dar neatleido kuriu, kuriu kaip moku, kuriu kaip noriu, kaip galiu, tokius kaip tu užuodžiu, net neatmerkdamas akių. Šitą dainą tau skiriu, jeigu manai, kad turi draugų, žinau aš tokių, kur geriam kartu, tačiau tikrų turiu tik du. Tikiu ir tu, kad kartais galvą pasuki, jei ne tai gal pasuk, pasuk, pasuk, tai huli nesuki? Čia gi šalis, kur svajones užgesina vandeniu, ta šalis, kur kad pavyktų reik devynių bandymų, devynių gyvenimų, bent keturis kartus paslyst, ir tai dar hui čia znajet ar pavyks. Čia praryja mokesčiai, ne moterys, čia rūdija smegenys ne auto moto, poto bijo būt vaiku Černobilio, uždraustu obuoliu skanaujam, nes girdžiu kasdien, kad PER DAŽNAI SAKOM – AŠ NEKALTAS, IŠ AUKŠTAI MATO, KAS KO VERTAS, NAKTĮ CEZARIS, DIENĄ VERGAS, KIŠT Į GILJOTINAS GALVAS, NES MES prasidedam su tais, kur kaip beždžionės kopijuoja, kur bahurai kaip playbojai, panos tik ant turčių joja. Būčiau tas, kur koja kojon eina, bet nenoriu, motinai pažvelgt į akis nebūčiau savanoriu ir man nusispjaut arba kaip liaudis sako pohui, nes pirmokas buvau tris kartus ir ačiū tik hipo hopui ačiū, kad turim dar bahuru kur prie bajerio, bet užpisa, kad tūse puse boogių arba frajerių iš Airijos sugrįžusių: “yes I speak London, can I have some fish and chips and little box of condoms, ‘coz my girlfriend from the factory is waiting me…” nesiteisink, su guma visi yra bandę pasmaukyt. Man neįdomu, kiek uždirbat, kiek padirbot popierių, už kiek iPhone’ą nusipirkot, neprikolinkit, apie kotedžus nuosavus, gyvenant aštuoniese chatos būna tiktai nuomotos. Aš ne robotas, amžinai negyvensiu, nebūsiu budelis, yra ir taip kas jus pakars juk PER DAŽNAI SAKOM – AŠ NEKALTAS, IŠ AUKŠTAI MATO, KAS KO VERTAS, NAKTĮ CEZARIS, DIENĄ VERGAS, KIŠT Į GILJOTINAS GALVAS, NES MES anuomet, prie bokšto televizijos aukojom brolius, kol dabar BigBen’ui ašarom mazgoja kojas tie kur mąstymas įprasmintas tik copy paste, kur prarasti nėra ką, pamatei save ar ką? Nu paka, negana, kad tokia tuščia galva, dar pala ši kalba, įdės kažką, nu arba pats pasiimk kiek nori, pats ant kojų stovi, (bac bac) jau nebe? gerai juokauju, sorry. Dažniausiai nepykstu, nebent pasakysi kažką apie moterį mylimą – neatsilaikysiu. Daug tokių nesutikęs, bet jau žinau savo instinktus, bijau daryt tai ką man liepia, darau, kuo pradėjau tiketi, ir tau patariu vakar pradeti. Budelis jau laukia, kaip Swedbank’e talonėlį išsitraukit, pas tą kur mastercard auksinė šičia greitai aptarnauja, kitiem dar teks palaukt, tarp tų kitų ir mano gaujai, nes jie žinojo, bet prisipažino sau tiktai suaugę, kad PER DAŽNAI SAKOM – AŠ NEKALTAS, IŠ AUKŠTAI MATO, KAS KO VERTAS, NAKTĮ CEZARIS, DIENĄ VERGAS, KIŠT Į GILJOTINAS GALVAS, NES MES